LPK: 2027 m. biudžetas turi užtikrinti ne tik šiandienos išlaidas, bet ir rytojaus pajamas

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), įvertinusi pateiktą 2027–2029 m. biudžeto projektą, pabrėžia, kad nacionalinio saugumo stiprinimas, gyventojų pajamų didinimas ir socialinių įsipareigojimų vykdymas yra svarbūs valstybės prioritetai. Tačiau, augant valstybės išlaidoms, deficitui ir skolai, ne mažiau svarbu užtikrinti ekonomikos augimą, produktyvumą ir investicijas, kurios ateityje leistų finansuoti didėjančius valstybės poreikius.

2027 m. valstybės biudžeto asignavimai numatomi 27,88 mlrd. eurų, pajamos – 22,16 mlrd. eurų. Krašto apsaugos ministerijai planuojama skirti 4,83 mlrd. eurų, siekiant išlaikyti 5 proc. BVP gynybos finansavimą. Darbuotojų pajamoms, socialinei paramai ir šeimos politikos priemonėms numatoma papildomai 1,76 mlrd. eurų. Kartu prognozuojamas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, kuris 2028 m. galėtų išaugti iki 4,6 proc. BVP.

„Gynyba šiandien yra būtina investicija į Lietuvos saugumą. Tačiau stipri valstybė negali egzistuoti be stiprios ekonomikos. Norėdami turėti lėšų gynybai, pensijoms, atlyginimams ir viešosioms paslaugoms, pirmiausia turime užtikrinti, kad Lietuvoje būtų kuriama daugiau pridėtinės vertės. Todėl biudžeto diskusijoje turime klausti ne tik kiek išleidžiame, bet ir ką darome, kad ateityje galėtume uždirbti daugiau“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Augantys įsipareigojimai – didesnis spaudimas valstybės finansams

Finansų ministerijos projekcijose valdžios sektoriaus skola nuo 43,8 proc. BVP 2026 m. didėtų iki 48,2 proc. BVP 2027 m. ir 54,3 proc. BVP 2029 metais. Vien 2027 m. valstybės skolai valdyti numatomi asignavimai, palyginti su 2026 metais, didėtų 367,3 mln. eurų.

Biudžeto projekto aiškinamajame dokumente taip pat nurodoma, kad 2027 m. valdžios sektoriaus grynųjų išlaidų augimas siektų 7,8 proc., kai nustatyta riba – 4,8 proc. Finansų ministerijos išankstiniu vertinimu, projektuojamas išlaidų augimas neatitiktų fiskalinės drausmės taisyklių net ir įvertinus gynybai taikomą išimtį.

„Pats valstybės skolinimasis nėra problema. Skolintis saugumui, infrastruktūrai ir investicijoms, kurios didina ateities ekonomikos potencialą, gali būti visiškai pagrįsta. Tačiau skolos augimą turi lydėti ir aiškus supratimas, kaip ateityje finansuosime didėjančius įsipareigojimus. Ypač svarbu, kad kartu su išlaidomis augtų ne tik nominalios biudžeto pajamos, bet ir ekonomikos gebėjimas jas generuoti“, – pažymi LPK ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.

Pajamų prognozės priklauso nuo ekonomikos augimo

Finansų ministerija 2027 m. prognozuoja 2,2 proc. realųjį BVP augimą, 3,3 proc. vidutinę metinę infliaciją ir 7,2 proc. darbo užmokesčio augimą. Tuo pat metu numatoma, kad užimtųjų skaičius mažės 0,2 proc.

LPK atkreipia dėmesį, kad didėjant kainoms ir atlyginimams gali augti nominalios mokestinės pajamos, tačiau tai savaime nereiškia tokio paties realaus ekonomikos pajėgumo augimo.

Biudžeto projekte taip pat numatytos 197 mln. eurų papildomos pajamos iš geresnio PVM, pelno mokesčio ir akcizų administravimo, siejamos su siūlomais teisės aktų pakeitimais. Pajamų prognozių patikimumo svarbą parodo ir tai, kad 2026 m. pelno mokesčio surinkimas jau prognozuojamas apie 302 mln. eurų mažesnis, nei buvo numatyta patvirtintame biudžete.

„Pajamų prognozių rizika nėra vien teorinė. Pačios Finansų ministerijos jautrumo analizė rodo, kad, ekonomikos augimui 2027 m. esant vienu procentiniu punktu mažesniam už prognozę, valdžios sektoriaus pajamos sumažėtų maždaug 386 mln. eurų. Todėl, planuojant ilgalaikes išlaidas, būtina vertinti ne tik pagrindinį ekonomikos augimo scenarijų, bet ir tai, kaip valstybės finansai atrodytų ekonomikai augant lėčiau“, – teigia Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.

Konkurencingumo finansavimas – būtina užtikrinti investicijų tęstinumą

LPK vertinimu, vienas svarbiausių biudžeto projekto klausimų yra ekonomikos konkurencingumo stiprinimas.

2027 m. ekonomikos konkurencingumo ir valstybės informacinių išteklių sričiai numatoma 510,6 mln. eurų – maždaug 504,5 mln. eurų mažiau nei 2026 metais. Didžiausią pokyčio dalį paaiškina 340 mln. eurų sumažėjimas, susijęs su baigiama įgyvendinti lengvatinių paskolų priemone „Milijardas verslui“, ir 104,9 mln. eurų sumažėjusios ES bei kitos tarptautinės paramos lėšos.

Kartu 2027 m. numatoma 172,5 mln. eurų investicijoms skatinti, 156,7 mln. eurų inovacijoms ir 50,8 mln. eurų pramonės perėjimui prie klimatui neutralios ekonomikos. Taigi investicijoms skirtos priemonės išlieka, tačiau būtina užtikrinti finansavimo tęstinumą, prieinamumą ir rezultatą.

„Lietuvos įmonės konkuruoja ne tik tarpusavyje – jos konkuruoja su visa Europa ir pasauliu dėl investicijų, technologijų, kapitalo ir žmonių. Todėl negalime apsiriboti vien šiandieninių išlaidų finansavimu. Pasibaigiant didelėms finansavimo priemonėms, turime aiškiai žinoti, kokie instrumentai užtikrins verslo investicijų tęstinumą. Be naujų gamybinių pajėgumų, inovacijų ir produktyvumo augimo nebus ir tvaraus valstybės pajamų didėjimo“, – sako V. Janulevičius.

LPK taip pat pabrėžia, kad reikšmingas gynybos finansavimas gali tapti papildoma paskata Lietuvos pramonės, technologijų ir tiekimo grandinių plėtrai. Svarbiausia užtikrinti gynybos poreikius, tačiau kartu būtina išnaudoti galimybes stiprinti šalies gamybinius ir technologinius pajėgumus.

Biudžeto tvarumą lems ekonomikos gebėjimas kurti vertę

LPK vertinimu, socialinio saugumo ir ekonomikos konkurencingumo tikslai neturėtų būti supriešinami. Investicijos į švietimą, vaikų priežiūros prieinamumą ar darbuotojų kompetencijas taip pat gali didinti užimtumą ir produktyvumą. Tačiau visoms valstybės išlaidoms svarbu nustatyti aiškius siekiamus rezultatus ir vertinti jų ilgalaikę ekonominę naudą.

„Esminis biudžeto tvarumo klausimas – ar kartu su augančiais valstybės įsipareigojimais pakankamai greitai didės ir ekonomikos potencialas. Valstybės pajamas generuoja žmonių darbas, vartojimas, įmonių veikla ir jų kuriama pridėtinė vertė. Todėl stipresnė mokesčių bazė ilgainiui turi atsirasti ne vien iš aukštesnių tarifų, bet ir iš produktyvesnės ekonomikos. Būtent tai turi būti vienas svarbiausių vidutinio laikotarpio biudžeto politikos tikslų“, – apibendrina Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.

LPK ragina svarstant 2027–2029 m. biudžetą daugiau dėmesio skirti ne tik asignavimų paskirstymui, bet ir jų ekonominei grąžai, produktyvumo didinimui, investicijų tęstinumui bei vidutinio laikotarpio fiskaliniam tvarumui.