LPK: pasaulio lietuvių potencialas turi tapti Lietuvos ekonomikos augimo dalimi
Pasaulyje gyvenančių lietuvių žinios, kapitalas ir tarptautiniai ryšiai gali reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo, investicijų pritraukimo ir eksporto plėtros. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) siūlo stiprinti sistemingą ekonominę partnerystę su diaspora, kuri padėtų Lietuvos verslui geriau išnaudoti užsienyje gyvenančių lietuvių kompetencijas ir galimybes.
Šią poziciją LPK viceprezidentas Antanas Zabulis pristatė spalio 14 d. Seime vykusiame Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje, skirtame ekonominiam bendradarbiavimui su diaspora, investicijų pritraukimui į Lietuvą ir tarptautinių verslo ryšių stiprinimui.
„Ne kiekvienas lietuvis užsienyje turi fiziškai grįžti į Lietuvą, kad kurtų jai vertę. Diaspora gali veikti kaip globalus Lietuvos ekonominis tinklas – atverti duris naujose rinkose, padėti užmegzti verslo ryšius, pritraukti kapitalo ir kompetencijų“, – tokią poziciją pristatė A. Zabulis.
Pasak LPK viceprezidento, Lietuva tarptautinėje rinkoje konkuruoja dėl kapitalo, talentų, technologijų ir eksporto galimybių. Todėl užsienyje gyvenančių lietuvių sukaupta patirtis, profesiniai kontaktai ir vietos rinkų išmanymas gali tapti svarbiu konkurenciniu pranašumu Lietuvos įmonėms.
Šį potencialą rodo ir Užsienio reikalų ministerijos 2024 m. atlikta diasporos apklausa: 67 proc. respondentų nurodė jau prisidedantys prie gerovės Lietuvoje kūrimo, o dar 22 proc. – ketinantys tai daryti ateityje. Apklausos rezultatai atspindi joje dalyvavusių 2 243 respondentų atsakymus.
Trys ekonominės partnerystės stiprinimo kryptys
LPK išskiria tris prioritetines kryptis, kurios padėtų pasaulio lietuvių potencialą paversti konkrečiais ekonominio bendradarbiavimo rezultatais.
Pirmoji – ekonominės diasporos tinklo kūrimas. Siūloma formuoti praktinę kontaktų ir kompetencijų sistemą, kuri leistų Lietuvos įmonėms lengviau surasti užsienyje veikiančius lietuvių profesionalus, potencialius verslo partnerius ir konkrečias rinkas išmanančius specialistus.
Antroji – diasporos įtraukimas į strateginius investicinius projektus. Planuojant Lietuvai svarbias investicijas, būtų tikslinga aktyviau ieškoti užsienyje gyvenančių lietuvių, galinčių padėti pritraukti kapitalo, surasti klientų, technologijų partnerių ar reikiamų talentų.
Trečioji – investicijų ir talentų pritraukimo politikos derinimas. Investuotojams svarbu užtikrinti ne vien palankias sąlygas kapitalui, bet ir galimybes rasti reikalingų specialistų bei kompetencijų. Šiuo požiūriu diasporos ryšiai, grįžtantys Lietuvos piliečiai, užsienio talentai ir šalies mokslo institucijos turėtų būti vertinami kaip tarpusavyje susijusios ekonominės ekosistemos dalys.
Pristatydamas LPK požiūrį, A. Zabulis taip pat pabrėžė investicijų kokybės svarbą. Vertinant investicijų pritraukimo rezultatus, svarbu atsižvelgti į jų ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai – aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą, eksporto augimą, technologijų ir kompetencijų perdavimą bei Lietuvos tiekėjų įtraukimą į tarptautines vertės grandines.
LPK vertinimu, siekiant didesnės ilgalaikės ekonominės naudos, investicijų pritraukimas turi būti glaudžiai susietas su talentų ugdymu, technologine pažanga ir Lietuvos įmonių įsitraukimu į tarptautines verslo ekosistemas.