V. Janulevičius ES aukščiausiojo lygio susitikime: Europos konkurencingumui būtinos investicijos, darbuotojų kompetencijos ir stiprūs regionai
Europos konkurencingumas, kokybiškos darbo vietos ir rytinių Europos Sąjungos pasienio regionų ateitis – šiuos prioritetus Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentavo spalio 14 d. Briuselyje vykusiame ES trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime („Tripartite Social Summit for Growth and Employment“).
Susitikime dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, Europos verslo konfederacijos „BusinessEurope“ prezidentas Maciej Witucki, ES institucijų, valstybių narių vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų atstovai.
Diskusijose daug dėmesio skirta Europos konkurencingumui ir būsimam ES daugiamečiam biudžetui. Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen akcentavo būtinybę stiprinti Europos ekonominį saugumą, mažinti priklausomybę nuo Kinijos, spręsti aukštų energijos kainų problemą ir užtikrinti socialinį dialogą derinant bendrus Europos prioritetus.
Kalbėdamas apie būsimą ES daugiametę finansinę programą, LPK prezidentas V. Janulevičius pabrėžė, kad jos prioritetai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į ilgalaikį poveikį Europos ekonomikai, įmonių konkurencingumui ir darbo rinkai.
„Negalime užtikrinti gerų atlyginimų ir stiprios socialinės apsaugos be konkurencingų ir produktyvių įmonių. Todėl būsimas ES daugiametis biudžetas turi skatinti verslo investicijas, inovacijas ir kokybiškų darbo vietų kūrimą“, – sakė V. Janulevičius.
Investicijos ir darbuotojų kompetencijos – konkurencingumo pagrindas
LPK prezidentas išskyrė būtinybę ES finansavimą kryptingai naudoti pramonės investicijoms, inovacijoms ir produktyvumui didinti, taip pat užtikrinti, kad finansavimo priemonės būtų paprastesnės, prieinamesnės ir labiau nuspėjamos verslui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Anot jo, ne mažiau svarbu investuoti į darbuotojų kompetencijas. Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas jau riboja Europos pramonės konkurencingumą ir įmonių galimybes kurti bei išlaikyti kokybiškas darbo vietas.
Todėl būsimoje ES daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti stiprinamas profesinis mokymas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas. Ypač svarbu glaudžiau susieti mokymo programas su realiais darbo rinkos poreikiais, įtraukiant darbdavius ir darbuotojus į būsimų kompetencijų poreikio nustatymą.
Rytinių ES pasienio regionų ateičiai būtinas ekonominis dėmesys
Atskirą dėmesį V. Janulevičius skyrė rytiniams ES pasienio regionams, kurie dėl geopolitinės padėties susiduria su papildomais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais.
Devynias ES valstybes apimančiuose rytiniuose pasienio regionuose BVP vienam gyventojui yra 12–21 proc. mažesnis nei likusioje atitinkamų valstybių teritorijoje, o gyventojų skaičius nuo 2016 m. sumažėjo 2,6 proc. Šiems regionams taip pat būdingas mažesnis investicijų lygis, darbo jėgos trūkumas, didesnės verslo sąnaudos ir rizikos.
„Rytinis ES pasienis yra ir ekonominis bei socialinis klausimas. Jei norime, kad žmonės šiuose regionuose liktų, dirbtų ir kurtų savo ateitį, turime išsaugoti ekonominį pagrindą, kuris užtikrina darbo vietas ir galimybes“, – akcentavo LPK prezidentas.
Jo teigimu, būsima ES daugiametė finansinė programa turėtų numatyti paramą investicijoms, darbuotojų kompetencijoms ir užimtumui šiuose regionuose, kartu stiprinant jų saugumą ir pasirengimą krizėms.
Apibendrindamas LPK prezidentas pabrėžė, kad būsimas ES daugiametis biudžetas turi apjungti tris tarpusavyje susijusius prioritetus – įmonių konkurencingumą, investicijas į žmones ir regionų atsparumą.
Nuotr. © Europos Sąjunga, 2026
