„European future is electric“: ką U. von der Leyen žinutė reiškia Lietuvos pramonei

„Europos ateitis – elektrinė“ (angl. European future is electric) – viena iš pagrindinių rugsėjo 16 d. Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį nuskambėjusių žinučių. Kalboje išryškėjo siekis kurti Europą, kuri būtų ne tik konkurencinga ir inovatyvi, bet ir pajėgi pati užtikrinti daugiau savo saugumo bei pasirengusi klimato, geopolitinėms ir ekonominėms grėsmėms.

LPK vertinimu, Lietuvos pramonei svarbiausi pranešimo akcentai – konkurencinga energetika, pramonės ir gynybos pajėgumų stiprinimas, administracinės naštos mažinimas, geresnis priėjimas prie kapitalo, kritinių žaliavų tiekimo užtikrinimas ir didesnis visos Europos atsparumas.

„Lietuvos pramonės požiūriu, pagrindinis klausimas – kaip šios politinės kryptys bus paverstos konkrečiais sprendimais: prieinamesne energija, mažesne reguliacine našta, spartesniais leidimų išdavimo procesais, investicijomis į tinklus ir infrastruktūrą, geresniu priėjimu prie kapitalo bei didesniu atsparumu klimato ir geopolitinėms rizikoms. Europos konkurencingumas bus stiprinamas tuomet, kai šie prioritetai taps realiomis sąlygomis įmonėms investuoti, gaminti ir augti“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Energija ir elektrifikacija – pramonės konkurencingumo pagrindas

Lietuvos pramonei ypač aktualus EK pirmininkės dėmesys elektrifikacijai, energetikai ir konkurencingumui. Prieinama, patikima ir konkurencinga energija yra būtina tiek siekiant išlaikyti gamybą Europoje, tiek investuojant į naujas technologijas.

Todėl Europos energetikos transformacija turi būti glaudžiai susieta su pramonės politika, elektros tinklų pajėgumų didinimu, jungčių ir kaupimo infrastruktūros plėtra bei sąlygomis, leidžiančiomis įmonėms investuoti ir augti. Kalboje akcentuota vietinės švarios energijos, įskaitant branduolinę energetiką, svarba.

Gynybos pramonė: daugiau investicijų turi virsti gamybos pajėgumais

Reikšminga kalbos dalis skirta Europos gynybai ir gynybos pramonei. EK pirmininkė pabrėžė, kad didėjančios gynybos išlaidos turi virsti konkrečiais bendrais pajėgumais, didesniais užsakymais ir gamybos mastu Europoje.

Tarp prioritetinių sričių išskirtos oro ir priešraketinė gynyba, strateginis transportas, degalų papildymas ore, kosmoso ir kibernetiniai pajėgumai. Taip pat numatomi nauji bendri projektai su Ukraina, siekiant sujungti Ukrainos kovinę patirtį ir inovacijas su Europos technologijomis bei gamybos pajėgumais.

Lietuvos įmonėms tai atveria papildomų galimybių jungtis į tarpvalstybines tiekimo grandines ir bendrus Europos bei Ukrainos projektus, ypač srityse, kuriose svarbūs greiti inovacijų ciklai ir serijinė gamyba.

Lietuva paminėta saugumo grėsmių kontekste

Lietuva U. von der Leyen kalboje paminėta tiesiogiai aptariant pastarosios savaitės saugumo incidentus Europoje. EK pirmininkė atkreipė dėmesį į kibernetines atakas, sabotažą, padegimus ir dronų incidentus bei augančią hibridinių grėsmių riziką.

Pristatyta naujos Europos saugumo strategijos kryptis, bendro ES reagavimo į hibridinius incidentus mechanizmo idėja bei Europos saugumo tarybos iniciatyva.

Lietuvai, esančiai ES rytiniame flange, ši kryptis ypač svarbi. Ekonominis atsparumas, kritinės infrastruktūros apsauga, energetinis saugumas ir pramonės pajėgumai vis labiau tampa bendros Europos saugumo architektūros dalimi.

Atsparumas – nuo energetikos iki tiekimo grandinių

Reikšmingą vietą pranešime užėmė Europos pasirengimo stiprinimas. Jis apima ne tik reagavimą į geopolitines grėsmes, bet ir pasirengimą klimato kaitos poveikiui – karščio bangoms, ekstremaliems oro reiškiniams, vandens trūkumui bei jų padariniams ekonomikai ir infrastruktūrai.

Lietuvos pramonei tai reiškia, kad atsparumas turi būti vertinamas kaip ilgalaikės ekonominės politikos dalis – nuo patikimos energetikos ir kritinės infrastruktūros iki atsparių tiekimo grandinių.

Kalboje daug dėmesio skirta ir strateginėms priklausomybėms, prekybos santykiams su Kinija bei kritinėms žaliavoms. Paskelbta apie planuojamą Europos kritinių žaliavų korporaciją, kuri padėtų užsitikrinti reikalingų žaliavų tiekimą ir kaupti strategines atsargas.

Mažesnė administracinė našta ir stipresnė bendroji rinka

Konkurencingumo darbotvarkėje daug dėmesio skirta ir tam, kas tiesiogiai veikia kasdienę įmonių veiklą – reguliavimui, leidimų išdavimui ir bendrosios rinkos veikimui.

EK pirmininkė akcentavo būtinybę spartinti leidimų išdavimą ir mažinti administracinę naštą. Paskelbta, kad 12 supaprastinimo pasiūlymų turėtų sumažinti administracines išlaidas maždaug 17 mlrd. eurų per metus. Taip pat keliamas perteklinio ES taisyklių griežtinimo jas perkeliant į nacionalinę teisę – vadinamojo „gold-plating“ – klausimas.

LPK nuosekliai pabrėžia, kad Europos konkurencingumo ambicijos turi būti matuojamos ne naujų strategijų skaičiumi, o realiu reguliacinės ir administracinės naštos mažėjimu įmonėms.

Kapitalas inovacijoms ir pramonės augimui

Kalbėdama apie Europos inovacijų ir technologinį šuolį, U. von der Leyen pabrėžė ir geresnio priėjimo prie finansavimo svarbą. Europos įmonėms būtina turėti daugiau galimybių pritraukti privatų kapitalą, finansuoti mokslinius tyrimus, diegti inovacijas ir augti.

Lietuvos pramonei tai aktualu ne tik dėl ES finansinių programų. Svarbus ir platesnis klausimas – prieinamas augimo bei rizikos kapitalas ir investicijų į technologinę modernizaciją finansavimas.

Kanada – naujo tipo strateginė partnerystė

Vienas išskirtiniausių pranešimo akcentų – Kanados, kaip galimos pirmosios ES asocijuotosios narės, pristatymas. Glaudesnė partnerystė su Kanada siejama su bendradarbiavimu energetikos, gynybos, dirbtinio intelekto, kritinių žaliavų ir tiekimo grandinių atsparumo srityse.

Tai signalizuoja platesnį Europos siekį stiprinti strateginių partnerių tinklą ir mažinti pažeidžiamumą globalių geopolitinių pokyčių akivaizdoje.

LPK vertinimu, šiandienos geopolitinėje aplinkoje konkurencingumo ir saugumo politikos nebegali būti formuojamos atskirai. Energijos kaina, kapitalo prieinamumas, kritinės žaliavos, infrastruktūra, reguliacinė aplinka ir pramonės gamybos pajėgumai tiesiogiai lemia ne tik Europos ekonominį konkurencingumą, bet ir jos gebėjimą užtikrinti savo saugumą bei atsparumą.

Visą Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2026 m. pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį rasite čia.