Europos profesinio mokymo plėtros centro posėdyje diskutuota apie tolimesnes veiklos kryptis
Spalio mėnesį vyko Europos profesinio mokymo plėtros centro CEDEFOP (angl. European Centre for the Development of Vocational Training) Valdybos susitikimas. Į jį Lietuvos darbdaviai delegavo Marių Ablačinską (VšĮ Efektyvaus valdymo sprendimų centras vadovą).
Posėdyje buvo aptartas CEDEFOP darbo programos ir 2024 m. biudžeto vykdymas, CEDEFOP tolimesnė veiklos strategija, veiklų portfelio peržiūra ir finansavimo poreikiai 2025 metams. Susitikimo dalyviai buvo supažindinti su patikslintu 2025–2027 m. veiklos planavimo dokumento projektu, įskaitant Europos Komisijos nuomonę.
Susirinkusieji diskusijose pažymėjo, kad profesinis mokymas turi būti labiau orientuotas į besimokantįjį, turi prisitaikyti ir reaguoti į individualius poreikius, kad padėtų, vos tik iškyla asmens mokymosi poreikiai. Atkreiptas dėmesys, kad ypatingą dėmesį reiktų skirti tų įgūdžių ugdymui, kurių poreikį indikuoja darbdaviai. Akcentuota, kad į besimokantįjį orientuotas profesinis mokymas turėtų būti „atviras ir neutralus“ ir būti įtraukus bei vienodai prieinamas, neatsižvelgiant į lytį, įgūdžių lygį, socialinę ir ekonominę padėtį bei migracijos statusą. Norint tai pasiekti ir profesinį mokymą padaryti plačiau prieinamą, labai svarbu išnaudoti visas skaitmeninimo teikiamas galimybes.
Aptarta ir tai, kad norint išnaudoti žmonių potencialą įsidarbinti arba išlikti darbingiems bei tobulėti savo išsilavinimo bei/ar profesinėje srityje, tęstinis profesinis mokymas turėtų tapti standartiniu keliu, atviru visiems suaugusiems. Tai reiškia, kad tęstinio profesinio mokymo vaidmuo turi būti išplėstas už tradicinės įgūdžių ugdymo sąvokos ribų, pavyzdžiui, kuriant mokymuisi palankią darbo aplinką ir didinant mokymąsi darbo vietoje. Siekiant užtikrinti, kad tęstinis profesinis mokymas atitiktų besimokančiųjų ir darbdavių poreikius, jis turi sujungti mokomos profesijos pagrindus su lanksčiai pasirenkamais, darbdavių nurodomais, elementais. Tokiam sisteminiam požiūriui atsirasti yra būtina tinkama parama besimokantiesiems ir įmonėms. Taip pat būtinas tęstinį profesinį mokymą remiančių politikos krypčių sinergijos užtikrinimas, įskaitant finansines paskatas, gaires, patvirtinimą, informavimo politiką ir profesinio mokymo instruktorių bei mentorių profesinį tobulėjimą. Apskritai, norint sistemingai tobulinti tęstinį profesinį mokymą, reikia veiksmingų organizavimo ir valdymo priemonių, įskaitant socialinius partnerius, kurių neįmanoma visiškai pasiekti paprasčiausiai išplečiant formaliojo švietimo ir mokymo sistemas.
Pažymėta, kad norint parengti jaunimą ir suaugusiuosius besikeičiančiai darbo aplinkai, reikia plėsti profesinio mokymo turinį ir profilį, derinant pagrindines kompetencijas ir darbui būdingus įgūdžius. Norint sėkmingai veikti kontekste, kurį stipriai formuoja skaitmenizacija ir AI revoliucija, labai svarbu valdyti kintantį darbo turinį ir darbo organizavimą bei atlikti įvairesnes ir nenuspėjamas užduotis. Todėl žmonėms ir darbdaviams reikia ne tik naujų įgūdžių – jiems reikia naujų įgūdžių derinių, apimančių skirtingas sritis ir lygius.
Galiausiai atkreiptas dėmesys, kad profesinio mokymo sistemų atsparumas yra susijęs su aktyviu gebėjimų ugdymu, kad darbdaviai, darbuotojai ir apskritai piliečiai galėtų
valdyti ekonomines nesėkmes.
