Vieningos Europos kapitalo rinkos kūrimas – būtina sąlyga konkurencingai ekonomikai
Lapkričio 7 d. Vilniuje vieši Europos komisarė, atsakinga už finansines paslaugas, taupymo ir investicijų sąjungą, Maria Luís Albuquerque. Jos vizito metu vyksta tarptautinė konferencija „Capital Markets for Competitiveness and Resilience“, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos bankas ir Lietuvos bankų asociacija.
Renginio ir susitikimų su M. L. Albuquerque centre – klausimai, kaip kurti konkurencingesnę, tvaresnę ir atsparesnę Europos ekonomiką, stiprinant kapitalo rinkų integraciją bei investicijų srautus tarp šalių.
Savo kalboje Komisarė pažymėjo, kad šiandien kapitalo rinkų fragmentacija ES kelia rimtų iššūkių, stabdo investicijų augimą ir riboja verslo galimybes plėstis. Ji pabrėžė, jog būtina mažinti tarpvalstybinius barjerus ir užtikrinti geresnį kapitalo prieinamumą, ypač mažesnėse ES šalyse.Komisarė taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalyse bankinis skolinimas vis dar gerokai mažesnis nei daugelyje kitų ES valstybių, todėl reikalingi sprendimai dėl bankų reguliavimo ir priežiūros paprastinimo, siekiant paskatinti finansinių paslaugų plėtrą ir prieinamumą. Pasak jos, vieningos kapitalo rinkos naudą Europa turėtų pradėti jausti jau per artimiausius penkerius metus.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nuosekliai pabrėžia, kad efektyviai veikianti ir integruota Europos kapitalo rinka turėtų būti svarbiausių ekonominės pažangos variklių: tinkamai sujungtos kapitalo rinkos galėtų suteikti tokį pat ekonominės naudos lygį, kokį šiandien užtikrina ES bendroji rinka prekėms ir paslaugoms. Tai leistų verslui lengviau pritraukti investicijas, gauti pigesnį finansavimą ir sparčiau įgyvendinti plėtros bei inovacijų projektus.
„Norėdama konkuruoti su JAV ir Kinija, ES privalo kurti bendrą kapitalo rinką – kuo daugiau kapitalo liks ES viduje, tuo geresnės sąlygos įmonėms investuoti, augti ir kurti pridėtinę vertę. Kalbėdami apie konkurencingumą, turime kalbėti ne tik apie tai, ką gaminame, bet ir kaip finansuojame inovacijas bei plėtrą. Prieiga prie kapitalo yra vienas iš kertinių veiksnių, lemiančių pramonės transformaciją ir aukštesnę ekonominę vertę“, – akcentuoja V. Janulevičius.
Kaip nekart pažymėta renginyje, šiandien investicijų srautai tarp valstybių narių išlieka riboti, o nacionaliniai reguliavimai dažnai stabdo kapitalo judėjimą. Tokių kliūčių ekonominis poveikis prilygsta maždaug 40 proc. importo muitui tarp ES šalių, o tai reiškia, kad Europa vis dar neišnaudoja savo augimo potencialo. „ES vis dar „sėdi ant auksinio savo ekonomikos augimo kiaušinio“. Klausimas tik – kada išperėsime tą viščiuką?“, – sako LPK ekonomistė Eglė Stonkutė. Ji atkreipia dėmesį, kad perdėtas rizikos vengimas – tai prarastos galimybės. Po 2008–2009 m. krizės Europos Sąjunga tapo pernelyg atsargi, ir tai apribojo jos augimo potencialą. Todėl šiandien itin svarbu kurti ir palaikyti inovacijų ekosistemą, kad sparčiai augančios įmonės finansavimo ieškotų ne Niujorke ar Londone, o čia – Europoje.
Komisarės diskusijoje su verslo organizacijų atstovais buvo paliesti ir konkretūs finansavimo iššūkiai. Aptartas bankų sektoriaus apmokestinimas ir tokiu būdu mažinamas ir kredito prieinamumas verslui. Verslo atstovai taip pat akcentavo, kad finansavimą sunku gauti tradiciniams verslams – transporto, gamybos, pramonės sektoriams, didžioji dalis lėšų orientuojama į aukštųjų technologijų įmones. Komisarė pritarė, kad finansavimo prieiga turi būti platesnė. Taip pat aptarti ir gynybos pramonės finansavimo iššūkiai bei finansinio raštingumo didinimo svarba.
LPK įsitikinimu, būtina:
- spartinti kapitalo rinkų integraciją ir mažinti finansinius barjerus tarp šalių;
- stiprinti mažesnių rinkų finansinius instrumentus, kad vietos verslas galėtų augti;
- užtikrinti, kad inovacijų finansavimas ir rizikos valdymas būtų suderinti – ne riziką pašalinant, o ją racionaliai paskirstant.
